SUNKU MYLĖTI MOTERIS, PETRO OFSETAS, 2001 m.

Pusiau rimta istorija apie psichoanalitiką, savo nuobodybės olimpe sulaukusiame viešnios. Būtent viešnios, o ne pacientės, panūdusios pasitikrinti, kokie jos santykiai su Elektros kompleksu. Savaime suprantama, moteris daili, netgi per daug daili. Ir jai reikia surasti pradingusią seserį. Kodėl kreipėsi į psichoanalitiką, o ne į policiją? Sesers vyras – už grotų sėdintis mafijozas (sėdės dar ilgai; amnestija nenusimato), todėl policija automatiškai atkrenta. Belieka patiklūs psichoanalitikai. Ir ką jūs manot? Taip, Karolis Rumbelis pasiryžęs padėti moteriai, ypač tokiai moteriai. Žinoma, netrukus supranta padaręs klaidą. Bet itin sunku ją pripažinti, ypač kad nuolatos prieš akis šmėžuojančios Medos grožybės šį įsisąmoninimo procesą daro dar sunkesnį. Tenka mesti į šiukšliadėžę Froido ir Jungo veikalus, spjauti į gynybinius mechanizmus ir pasikliauti nuoga intuicija. Nes ir moterys taip daro. Pavyksta tik dalinai. Kad viskas neatrodytų pernelyg lengva, šalia dar slankioja maniakas. O maniako darbas taip pat sunkus ir įpareigojantis – jis medžioja aukas. Jie medžioja Karolį Rumbelį. Sėkmės.

KOŠMARŲ KRONIKOS, PETRO OFSETAS, 2004 m.

Jei fentezi (suaugusiųjų pasakos) žanre būtų subžanras fentezi trileris, tai būtent taip Košmarų kronikas ir reiktų įvardinti. Henrikas Libaitis patenka į komą, o koma dalykas rimtas: ji nukelia Libaitį į Harvijos karalystę, tiksliau, į gūdžius viduramžius. Pirmiausia nieko blogo neįtariantis Libaitis atsigeria iš BMW (beviltiškos meilės wanduo) šaltinio, po to tankaus miško aikštelėje sutinka motušę Pirdoniją su savo vištomis bei ožkomis ir, savaime aišku, ją įsimyli. Vis tik priešindamasis tokiam antgamtiškam reiškiniui jis spėriu žingsniu žengia į Harvijos karalystės sostinę Popkorną, kur tikisi sutikti princesę ir gerai su ja pasilinksminti. Netrukus paaiškėja, kad Popkorne neperseniausiai įvyko karinis perversmas: Dedrikas Neišnešiotasis nuvertė savo brolį Everiką Gailestingąjį ir dabar plačiais mostais tironauja. Išlenkęs bokalą naminio alaus „Lokio sėdynės“ smuklėje Libaitis net neįtaria, kad po pusvalandžio susidurs su kitu niekšu – Bendonijos banditų vadu Maru Kraugeriu. Gerai, kad Kraugerys ima įtarinėti, jog Libaitis ne šiaip paprastas pašlemėkas – jis gali būti ir kažkuo daugiau. Kad ir šnipu. Taigi nesiryžta iškart jo ketvirčiuoti. Vietoj to įgrūda Libaitį į citadelės požemius. Bet Libaitis nebūtų lietuvis, jei iš požemio nepaspruktų. Po įvairiausių nuotykių ir nesusipratimų jam pavyksta susipažinti su mažuma patvirkusia princese Lotila ir jau tikrai tikrai išvirkusia karaliene Šerona, Trylikos nuodėmių suteptąja. Istorija tęsiasi. O motušė Pirdonija vis lanko Libaitį košmaruose ir perdavinėja jam slaptus pranešimus. 

Paskaityk, dar ims ir patiks.  O jei patiko, rašyk man emailą, atsiųsiu knygą su autografu.

ALKANOS SIELOS, ALMA LITTERA, 2008 m.

Pirminis pavadinimas buvo Alkanos dvasios. Tačiau redaktorėms pasirodė, kad žodis dvasios pernelyg apeliuoja į anapusinį pasaulį. O apie anapusinį pasaulį knygoje nerašoma nieko. Tėra tik kelios atsitiktinės mirtys, ir tiek. Kūrinys pristatomas kaip tarptautinis trileris. Toks jis ir būtų, jei nebūtų kito dviprasmiško žodelio jeigu. Iš pradžių viskas ir plėtojasi pagal įprastus trilerio kanonus: JAV specialiųjų tarnybų darbuotojas Tonis Vaitkus atvyksta atostogauti į Lietuvą. Čia jis susitinka su padūkusia, ir kaip dažnai pasitaiko, ne pernelyg stropiai savo dorą saugančia mergina Ieva. Tuo pat metu tarp rusų ir kolombiečių vyksta karštos derybos dėl kelių tonų kokaino siuntos pergabenimo į Rusiją. Svaigusis krovinys ramiai plaukia laivu Ramiuoju vandenynu, bet prie teritorinių Rusijos vandenų yra perimamas nežinomų niekšų, išnirusių su povandeniniu dyzeliniu laivu. Maskvoje ir Kolumbijos džiunglėse kyla panika. Iš tolėliau šią paniką stebi Amerikos specialiosios tarnybos. O kaip kitaip. Būtent šios aplinkybės ir priverčia dykinėjantį Tonį kuo greičiau lėkti į Maskvą. O ten kaip tik laidotuvių metas. Laidojama Ievos sesuo Nadia. Dar viena sesuo, žurnalistė Žana, itin krenta Toniui į akį. Į abi akis. Taigi dabar jau yra dvi seserys, kurios vertos nuodėmės. Bet ir tai dar ne pabaiga. Tad koks mirtingasis, net ir žvalgybininkas, sugebėtų atsispirti savo ilgai puoselėtam alkiui? Narkotikai, žmogžudystės, povandeniniai laivai, piktieji genijai nueina į antrą planą, užleisdami vietą didžiausiai žmonijos dilemai: kurią pupą pasirinkti? Argi nejuokinga?      

Nusipirk, jei dar yra.

DRAUGAS: kuo pasitikėti, kai tave medžioja draugai? OBUOLYS, 2017 m.

Ekstremaliomis aplinkybėmis žmonėms prieš akis prabėga visas gyvenimas. Būtent į tokią situaciją patenka knygos herojus Darius. Nors panašiais prieš akis bėgančiais vaikystės ir paauglystės atsiminimais galėtų pasigirti ne vienas lietuvis (patikėkit, dar ir kaip giriasi), įvykis, kuris Dariui nutinka per keturiasdešimtą gimtadienį, yra išskirtinis. Tuo metu Darėnas gyvena vienas atokioje sodyboje. Be rūpesčių, kukliai. Todėl pakankamai laimingas. Gimtadienio naktį jis pabunda nuo keistų garsų ir sprogimo. Tarp išdaužto lango rėmų persigandęs sodybos šeimininkas randa įstrigusį butelį su degiuoju skysčiu, o ant durų – prikaltą raštelį: „Jei nesudegei, tai užsipisk galutinai. Draugas“. Nesugalvodamas, kas galėtų jam linkėti blogo ir vidury nakties kalinėti nepraustaburniškus raštelius, Darėnas išsiruošia į kelionę, kurios tikslas – aplankyti senus bičiulius. Jau per pirmuosius susitikimus paaiškėja, kad ne vien į jo gyvybę kėsinasi paslaptingasis „draugas“, kuris po savo darbų palieka pasirašytų raštelių, atvirukų, siunčia elektronines žinutes. Šie įvykiai tampa pretekstu visiems draugams susėsti į mašiną ir keliauti per Lietuvą iki pat sostinės. Bet ar už posūkio jų netyko pavojus? Ko savo išpuoliais siekia „draugas“? Kas jis išvis per velnias?

KEISTI DALYKAI DEDAS..., NAUJAS VARDAS, 2021 m.

Išplėštas iš miegų pagrindinis romano herojus fotomenininkas Marijonas Sabūtis greičiausiai postringautų taip: „Ta įkyrėjusi kasdienė pragmatika, funkcionalumas,  sąmonėje įsirėžę orientyrai ir vaidmenys, iki nevilties besikartojantis nykus „įprastos“ dienos ritmas.  O juk taip norisi nors kasdien, nors mažytėmis dozėmis tos pavasarinės žalumos ir žiedų. Nors imk ir apsigyvenk sapne: juk būtent ten gali (privalo!) išsipildyti visi norai ir troškimai, svajonės ir projektai; nes juk sapne įmanoma viskas, netgi tai, kas neįmanoma. Tapkim mažyčiais kūrėjėliais, tverkime pasaulius iš nieko; kur gėris ir blogis, palaima ir košmarai gyvena pagal mūsų taisykles bei formules! Bet geriau be jų. Taigi visiškai akivaizdu, kad sapną reikia branginti. Todėl nekiškit savo nusususių pakaitalų, jūs, pertekliaus, prabangos, pramogų, psichoanalizės vadybininkai. Neatimkit iš žmogelio sapno, nevidonai!" Ir šiaip Marka ganėtinai karštas jautrus žmogus. Ypač kad dingsta jo brolis, žinomas TV prodiuseris. O trumpam išniręs virtualioje erdvėje liepia Sabūčiui kuo skubiau dumti į Prahą. Kur fotomenininko laukia ne vien tik estetinis-architektūrinis miesto palikimas, ne tik keistos bauginančios patirtys, bet ir pažintis su paslaptinga gražuole Veronika. Ir, žinoma, tie patys sapnai bei košmarai.

Elektroninę knygą rasi nemokamai čia.