ŠTAI DĖL KO VISAS TAS TRIUKŠMAS!

haute kuisine

Štai jums didžioji mįslė, broliai ir seserys: kieno brolystė pasaulyje stipriausia? Armonininkų? Ne. Geležinkeliečių? Ne. Savivaldybės darbuotojų ir specialistų? Ne. Mero? Ne. Tautodailininkų? Ne. Odontologų? Ne. Virėjų? O, taip! Būtent šie suspistai rafinuoti virtuvės menininkai paverčia mūsų nuo tautinio raciono išbrinkusius pilvus malonumo ir džiaugsmo šventove, tai jie rūpinasi mūsų kalorijų kiekiu ir sklandžiu perdirbimo procesu. Radviliškio centre atsidarė prašmatnus restoranas „Alfos užeiga“, Michelin Raudonojo gido įvertintas viena žvaigždute. Jei nežinot, koks tai pasiekimas, pasiskaitykit internete. Žvaigždutės neturi nei Maskva, nei Sankt Peterburgas, nei Varšuva, nei Sofija, nei Kijevas, nei... Niekas tūkstančio kilometrų spinduliu jos neturi. Ją turi vyriausiasis virėjas Alfonsas „Alfa“ Kurkė. Jis tikras virtuvės dievukas. Jo virėjų Brigade pati šauniausia. Bandelių Fėja kiekvieną savaitę išbando vis naują dietą. Savo pastebėjimus publikuoja vietinėje spaudoje. Donatas „Iešmininkas“ Statkevičius ir Rolandas „Ichtiandras“ Jankauskas nuodugniai tyrinėja operacinio (chirurginio) nutukimo gydymo būdus, barmenas Vaidas „Duokįpilsiu“ viską žino apie gerąsias vandens savybes, Rūtelė „Barščialapė“ spinduliuoja savo jaunatvišku žavesiu ir įkvepia vyrus naujiems gastronominiams šedevrams. Šiaulietis mėsininkas Žmogus su Kirviu mėgsta kapoti jautieną. Kęstas „Padažiukas“ Kirkilainis netgi iš kirvio išvirs jums gardžiausio sultinio. AAA (Arūnas, Andrius, Aurimas) jus maloniai aptarnaus pagrindinėje restorano salėje. Beje, Andrius iš visų 3A gudriausias – jis baigė pedagoginį ŠU, nors savo vietos tarp sužvėrėjusių paauglių ir neatrado. Pats virtuvės prievaizdas Alfa Kurkė rašo receptų knygą. „Mūsų  vargų duona“, „Geriausias laimės šokoladas“, „Smegenys džiūvėsėliuose“ – tai tik keli netradiciniai patiekalai, įeisiantys į Alfos knygą.

Didžiausiu geležinkelio mazgu Pabaltijyje galintis pasigirti Radviliškis švenčia savo gimtadienį. Antrą kartą metuose. Į „Alfos užeigą“ atvyksta keli pasaulinio garso virėjai. Vienas jų - trijų Michelin žvaigždučių ir „Appetite Guerard“ tinklo savininkas prancūzas Polas Gverardas. Šis penkiasdešimt aštuonerių metų virtuvės veteranas ir filosofas (dažniausiai filosofuoja prieš veidrodį vonioje) iki šiol naudojasi dideliu jaunų merginų prielankumu. Kaip sakoma, sek žvaigžde! Vis dėlto Polas Gverardas turi nubrėžęs griežtą ribą: nemažiau dvidešimt penki metai. Būtent tiek ir yra Rūtelei Barščialapei. Kažkuo pakvipo? Kitas svetys – britų virtuvės pažiba Džeimsas Eikensas. Vargšelis turi bėdą: negali miegoti naktimis, nes naktimis jį sapnuose aplanko pranašiški regėjimai. Ko jis tik nesapnavo: savo artimuosius, pažįstamus, kaimynus, kates, šunis, griūvančius medžius, politikus, pop žvaigždes, dizainerius, prekybos centrų kasininkes, taksistus, policininkus, vaistininkus, dantistus, kirpėjus, apdailininkus. Ir visi iki vieno tik ir kurpia savo juodus darbelius. Jis rado išeitį: miega dienomis, o naktimis kiurkso savo restorane. O kaip su klientūra? Ji įgavo kitokio – sakytume, daug pikantiškesnio, - atspalvio: pasiturintys pelėdos, kvanktelėję gurmanai, elitinės prostitutės su savo klientais, viską pralošę, tik ne alkį, kazino lankytojai, o visai greta jų ir krupjė, dėl užgraužusios sąžinės nemiga besikankinantys nusidėjėliai, tiesiog nemiga besikankinantys nusidėjėliai.

O dabar, mielas skaitytojau, vėl pridėk ranką prie krūtinės ir pripažink: juk sugundžiau. Seilės tįsta? Kaip jos galėtų netįsti, - juk dėl to ir stengtasi. Kepam ir verdam su meile, pasakytų Alfa.

Deja deja, nelemtoji ekonominė-moralinė krizė mūsuose rado saugų ir jaukų būstą. Ji nepalenkė ir labiausiai pažeidžiamo visuomenės segmento - rašytojų. Leidyklos dabar perleidinėja senas knygas arba spausdina tai, kas turėtų atsipirkti, bet neatsiperka. Bet ir tuščia jos, tos garbės. Vien kietas viršelis knygos nedaro geresnės, tik brangesnę. O ir technologijos amžius į kuprą šnopuoja. Tad nori nenori (o aš noriu) tenka ieškoti modernesnių būdų, kaip savo kūrybinį polėkį perduoti vaizduotės polėkį turinčiam skaitytojui.  Drįstu kreiptis į tamstos sąžinę bei lyrinį-literatūrinį nusiteikimą: skaityk, džiaukis, kitiems rekomenduok, ir duok pasidžiaugti Darėnui, kad tokius skaitytojus turi. O tuomet ir įkvėpimas neblės, ir mūzos bučinių negailės, pridės praskuodžiantis pro šalį poetas. Net supistai rafinuoti virtuvės menininkai, ir tie dėl šviežių ir ekologiškų produktų turi po visą brangią tėvynę dairytis; o neradę iš Lenkijos vežtis. (Dar priminsiu, kad išbandymams reikia kito žmogaus.)

Čia lygiai pusė knygos, įvertinink: hautkus

Beje, jei nori daugiau, ieškok manęs pasauliniame komunikacijos stebukle - virtualiame marmūzių garde. Tik paspausk face - buką.